
Mums nereikalinga rusiška keiksmažodžių kultūra
Mūsų šeimoje buvo keikiamasi tik labai susinervinus, tačiau tarp paauglių berniukų keiksmai buvo savotiškas vyriškumo atributas.
Mūsų šeimoje buvo keikiamasi tik labai susinervinus, tačiau tarp paauglių berniukų keiksmai buvo savotiškas vyriškumo atributas.
„Kaip gydytojui nėra blogų ligų, taip lingvistui nėra blogų žodžių“, – sako garsus kalbininkas.
Prof. dr. V. Kelertienę žavi lituanistų pasiekimai Lietuvoje, ir ne tik jų kompetencija, bet ir kūrybingumas.
Jeigu mes sakome vaikams nerūkyti, bet patys einame už kampo patraukti dūmo, tai kas iš to? Su knygomis yra panašiai.
Mums reikia sugrįžti prie mąstymo, kas yra literatūra ir ką mes norime padaryti su ja ir su šiuolaikiniu žmogumi.
O jeigu mes apsiribotume tik lietuvių kompozitorių muzika? O jeigu per dailės pamokas nagrinėtume tik lietuvių dailininkų kūrybą?
Įdomu, ar kada nors mūsų šalies literatūrinėje padangėje pasirodys mesijus? Stebint jaunųjų lietuvių rašytojų bandymus, nepanašu.
Ar kada nors pažvelgėte į viską iš šono, atsiriboję nuo beprasmių pykčių, kad pamatytumėte, kokiais keistais laikais gyvename?