Lietuvių kalba ir literatūra

„Juk pasaulyje tiek įdomaus, ir tiek mažai tegali suspėti“, – įsitikinusi V. Židonytė.

Mano kolegė sako, kad mokinių raštingumas dramatiškai mažėja dėl pasikeitusios egzamino užduoties.

Išmesti negalima pasigailėti. Kur dėti kablelį? Ką mokykloms daryti?  

Naivi visuomenė nesugeba suprasti ironijos, perkeltinės prasmės, nevaldo Ezopo kalbos, tad ji tampa pažeidžiama, sako A. Jakučiūnas.

Kai po pirmųjų mano darbo mokykloje metų buvo sugalvota diferencijuoti mokinius pagal jų gebėjimus, lituanistės (ir aš) surėmė kardus.

Gilus, atsidavęs literatūrai, puikus dėstytojas, leidęs kitu aspektu pažvelgti į lietuvių literatūros raidą ir europinį jos kontekstą.

Vaikus reikia mokyti matyti kalbos ir pasaulio ryšius ir matyti kalbą kaip kūrybinių idėjų šaltinį.

„Maišto organiškumas, bent mano atveju, man kaip autorei, gana stipriu pareiškimu iššokusiai kaip grybas po lietaus, nužymėjo įdomų kelią.“