Lietuvių kalba

Žmogaus gebėjimas kalbėti eina išvien su gebėjimu gyventi kultūroje – santvarkoje, kuri laikosi supratimu, kas vertinga ir kas žalinga.

„Sąžiningai gyventi savo gyvenimą – tai kas rytą, neišsisukinėjant ir nemėtant pėdų, pasižiūrėti į savo sąžinės veidrodį. Be jokių išlygų.“

Mes skurdiname savo kalbą vartodami svetimžodžius.

Tik susikalbėti yra skurdas, žeminantis kalbantįjį, vargas, kurio žmogus nori išvengti, pereiti į lengviau vartojamą kalbą.

Kodėl jaunoji karta savo kalbai sodrinti mieliau renkasi angliškus žodžius? Kodėl preferinamas angliškas vordingas? Pabreinstorminam.

Lietuvių kalba ir jidiš turi net giluminių sociokultūrinių panašumų.

Ar žinote, kad didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ archyvuose saugoma atmestų žodžių sankaupa, žodynininkų praminta Melagių kartoteka?

XXI a. keičiasi kalbos vaidmuo, ir spalvotieji ekspresyvai turėtų grįžti. Gerai, kad juos išsaugojome, net jei kol kas tik LKŽ.