
Plikomis rankomis sutramdyti žaibą. Pokalbis su poetu A. Veikniu
„Šiandien visi rašo apie karą: ukrainiečiai, lietuviai... O aš negaliu. Negaliu, nes netikiu, kad eilėraštukas gali sulaikyti tanką.“
„Šiandien visi rašo apie karą: ukrainiečiai, lietuviai... O aš negaliu. Negaliu, nes netikiu, kad eilėraštukas gali sulaikyti tanką.“
Pastaraisiais dešimtmečiais A. Grybauskas daug laiko praleido Čekijoje, dirbo, daug vertė, rašė eilėraščius ir jau ne eilėraščius.
Toks švelnus jausmas apima skaitant naujausią L. Jakimavičiaus knygą „Paliktos paletės“ (2001) – lyg ore pleventų snaigė.
Jungdama skirtingų kultūrų ženklus ir simbolius, naudodama ryškias detales L. Buividavičiūtė sukuria kupinus vidinės įtampos eilėraščius.
Nors sukaktuvininkui būtų galima užduoti begalę įvairiausių klausimų, bet labiausiai rūpėjo tie, kurie susiję su pamatiniais pradais.
Yra tokia kūrybingos sielos galimybė – būti eilėraščiais – ir ji vis patvirtinama.
Daug kas nė neįtaria, kad daugiau kaip trys dešimtys garsių dainininkų ir aktorių atliekamų dainų parašytos pagal E. Mezginaitės tekstus.
Apie G. Grajausko poezijos knygą abrakadabrišku pavadinimu.