Lietuvių poezija

Skaitykite Rimanto Kmitos knygos „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ (išleido leidykla „Tyto alba“) ištrauką.

Pasak Mariaus Buroko, rašytojas turi rašyti. Ne privalo, o turi. Liudyti, jei gali, klausytis, stebėti, rinkti medžiagą.

„Bandau įsivaizduoti, koks turėtų būti žmogus, kuris išvengia kultūros. Tas vaizdas man atrodo skurdus“, – sako Zigmas Pakštaitis.

„Poezija – specifinė grožinė literatūra. Ją, drįstu teigti, kiekvienas savaip supranta arba perskaito“, – sako Rašytojų sąjungos narys.

Pretekstas grįžti prie lyrikos yra Liūnė Sutema, tolimoji, kuri yra ir labai arti.

Šiuolaikinei poezijai palinkėsiu to, ko linkiu ir sau – mažiau žodžių, daugiau grožio.

Tai poezijos rinkinys, pilnas praeityje likusių daiktų ir patirčių.