Kačerginę pamėgo to meto sostinės inteligentija: rašytojas P. Mašiotas, skulptorius J. Zikaras, architektas V. Landsbergis-Žemkalnis.
Miškingas priemiestis virto rekreaciniu laikinosios sostinės rajonu – sodu mieste.
Nuo XIX a. grafai miestelyje intensyviai kūrė šeimos vasarvietę.
Iki XX a. 4 deš. pradžios Birštone dažniausiai lankydavosi nukentėjusieji nuo Pirmojo pasaulinio karo ir sergantieji sunkiomis ligomis.
Druskininkai gydomąja vietove buvo paskelbti dar 1794 m. specialiuoju Abiejų Tautų Respublikos karaliaus S. A. Poniatovskio dekretu.
Knyga kviečia susipažinti su kosmpolitiškais to meto Lietuvos kurortų miestais ir miesteliais.
Šiais metais Neringa yra Lietuvos kultūros sostinė. Kokia mažo Lietuvos kurorto ateitis dideliame besikeičiančiame pasaulyje?
1977 m. architektas J. Šipalis suprojektavo vilą ant jūros kranto, skirtą aukščiausio rango sovietinės nomenklatūros elito poilsiui.
Spausk ant garsiakalbio ir klausyk. Išklausei? Patiko? Gali prisidėti paremdamas.