Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

„Sąžiningai gyventi savo gyvenimą – tai kas rytą, neišsisukinėjant ir nemėtant pėdų, pasižiūrėti į savo sąžinės veidrodį. Be jokių išlygų.“

Gaila, kad primiršta Pirmosios Respublikos tradicija – skirti į diplomatinę tarnybą rašytojų, kitų meno žmonių.

„Savo praeitį, istoriją nešamės ant kuprų“, – kalba rašytojas K. Platelis.

Lietuvos ateitis bus tokia, kokia yra dabartis, kokia buvo praeitis.

Apie Lietuvos kelią, baltų tapatybę, sunkią kultūros padėtį ir vaikystės svajonę tapti ornitologu – su poetu ir vertėju V. Braziūnu.

Pasak Nacionalinės premijos laureatės, tapome vakarietiška visuomene, išlaikydami „slaviškai mužikišką“ gerovės suvokimą.

„Rašydamas apie literatūrą save suvokiu kaip tarpininką tarp rašytojo ir skaitytojo. Toks tad buvimas visuomenėje“, – sako V. Sventickas.

Nusivylimas Lietuva būtų fiasko, bet to gal neatsitiks. Traukis, šėtone. Juk ji amžina.