
Laiškai iš kaimo. „Iš vieno mažylėlio grūdo bus košę didelę išmaišęs…“
Prieš savaitę tankiame didžiųjų sprigių sąžalyne suradau nepaprastai gražų ir didelį mažojo sfinkso vikšrą.
Prieš savaitę tankiame didžiųjų sprigių sąžalyne suradau nepaprastai gražų ir didelį mažojo sfinkso vikšrą.
Juk daina – tai sielos šešėlis, iš širdies per lūpas nuskriejęs. Kažkas atitars, pasigaus, ir vėl ji skambės.
Aplink vis dar žydintį baltąjį barkūną plasnoja citrinukai, o tamsuojančių pavėsinės stulpų link lekia daug raudonų boružių.
Barsukas – tvarkingas ir naudingas žvėris, nors kartais ir nusiskundžiama, kad jų per daug jau priviso.