
Laimingo žmogaus atvejis. Vandos Zaborskaitės šimtmečiui
Kas pažinojo Vandą Zaborskaitę, tikrai matė ją ir švytinčią, ir šviečiančią, tad laimingą.
Kas pažinojo Vandą Zaborskaitę, tikrai matė ją ir švytinčią, ir šviečiančią, tad laimingą.
„Bandau įsivaizduoti, koks turėtų būti žmogus, kuris išvengia kultūros. Tas vaizdas man atrodo skurdus“, – sako Zigmas Pakštaitis.
„Niekad neėmiau į galvą, jei kas laikė ar vadino „profesoraite“, – teigia J. Sprindytė.
Literatūrologo, pedagogo 90-osioms gimimo metinėms paminėti.
Okupacijos sąlygomis, tikisi profesorius T. Venclova, vertimai lavino mintį ir jausmą.
Prof. dr. V. Kelertienę žavi lituanistų pasiekimai Lietuvoje, ir ne tik jų kompetencija, bet ir kūrybingumas.
„Kuo daugiau geros knygos kriterijų įsivardinu, tuo labiau nutolstu nuo atsakymo, kas man yra gera knyga“, – sako semiotikas, rašytojas.
O jeigu mes apsiribotume tik lietuvių kompozitorių muzika? O jeigu per dailės pamokas nagrinėtume tik lietuvių dailininkų kūrybą?
Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!