Lukiškių aikštė

Nepritariu P. Cvirkos paminklo nugriovimui. Manau, kad tai barbarybė.

Jau pradedame suprasti, jog senesni medžiai, lyginant su šviežiais sodinukais, be galo brangūs.

Kaip po Didžiojo penktadienio ateina Prisikėlimas, taip mes kviečiami būti viltį spinduliuojančia tauta šių dienų pasaulyje.

Smėlis rudeniop iš aikštės bus išvežtas. O tai, kas liks, greičiausiai vėl bus „tiesiog tuščias laukas“ ir erdvė politinėms batalijoms.

Politika yra ir mūsų bendruomeninė egzistencija, bendras pasaulio patyrimas, susiformuojantis iš skirtingų piliečių perspektyvų.

Pliažas Lukiškių aikštėje nelabai dera su pagarba laisvės kovotojams, vadinasi, ir sau pačiam.

Kovojantys už laisvės simbolį patys nebūtinai yra kovotojai už Laisvę.