Matas Baltrukevičius

Anot kandaus šaipūno Th. Bernhardo, vertėjui niekas nepadės, vertėjas savo kelią turi nueiti pats, primena Šv. Jeronimo premijos laureatė.

Rugsėjo 1 d., trečiadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje.

Širdžiai mieliausios A. Kudulytei-Kairienei yra, ko gero, Teokrito idilės, nuo kurių ir prasidėjo jos, kaip vertėjos, kelias. 

Versdamas privalai turėti ir rašytojo pašaukimą. Vertėjas turi skaityti knygas ir mokytis, teigia Šv. Jeronimo premijos laureatas.

„Taip, vertėjas yra ir kūrėjas. Mes net meno kūrėjo statusą turime!“

Pokalbis su vertėja, rašytoja apie menko antikos pažinimo šiuolaikiniame pasaulyje šaknis ir vertėjo misiją.

Laviruoti tarp Scilės ir Charibdės – perdėto tikslumo (pažodiškumo) ir pernelyg laisvo nukrypimo nuo originalo – tenka visiems vertėjams.

„Vertėjui tenka įsikūnyti ar bent įeiti į autorių. Ir apie (pa)žodinį tikslumą negali būti kalbos“, – teigia vertėjas.