Meditacija

Ankstyvą rytą žadintuvas ignoruojamas skamba jau trečią kartą. Pagaliau lovoje apsiverti ant kito šono ir pramerkus akis pamatai, jog vėluoji į darbą jau dvidešimt minučių. Paskubomis ruošiantis viskas krenta iš rankų, o troleibuso, kuriuo važiuoji kasdien, vairuotojas nesiteikia palaukti nei vienos papildomos sekundės. Pagaliau pasieki tą nelemtą ofisą ir slenki link savo darbo vietos taip, lyg niekas nesupranta, jog vėluoji jau pusantros valandos. Po pietų kolegas pasveikini labu rytu ir jau pasiruoši save graužti už tokią klaidą visą likusį gyvenimą. Galiausiai pasibaigus amerikietiškus kalnelius primenančiai darbo dienai iš paskutiniųjų velkiesi namo, kur su meile laukia ryte palikta netvarka, o naktį prieš miegą dar ir galvoje leidžiama dienos įvykių dokumentikos juosta. Turbūt čia ir prasideda alergija gyvenimui, o gal tai tik netinkamas požiūris vien dėl vienos nesėkmingos dienos?

Kas yra meditacija?

Deja, dar ir šiandien meditacija dažnai suprantama pakankamai stereotipiškai. Išgirdus šią sąvoką daugelis įsivaizduoja meditaciją kaip tyloje nejudant ilgą sėdėjimą lotuso pozoje sukryžiavus kojas ir ant kelių pasidėjus rankas, kurių nykščių ir didžiųjų pirštų galiukai liečiasi vienas į kitą, kartais ištariant tą garsųjį “om”. Vis dėlto, meditacija yra kur kas daugiau nei tai.

Meditacijos praktikos istorinės šaknys yra labai gilios. Mokslininkai neturi vieningo atsakymo iš kur kilo dabartinė meditacija, tačiau vienuose seniausių raštų Indijoje, kurie buvo parašyti XV a. pr. Kr., minima Dhyāna arba Jhāna praktika, kuri nurodoma kaip proto treniravimas ir dažnai išverčiama tiesiog kaip meditacija. Taip pat yra teigiama, jog ankstyvosios meditacijos formos egzistavo Kinijoje 3 ir 6 a. pr. Kr. ir yra siejama su Daoizmo religine ir filosofine sistema, kurios kūrėju laikomas kinų mąstytojas Laozi. Tiesa ta, jog niekas tiksliai nežino, kur atsirado meditacija, kuri turi žymių iš daug skirtingų religijų ir per istoriją propaguotų praktikų. Visgi galima išskirti tris asmenybes, kurios labiausiai paskatino meditacijos praktikos dalijimąsi ir plitimą: Kinijoje – Laozi, Japonijoje – Dosho, o Indijoje – Buddha.

Yra išskiriama pakankamai daug skirtingų meditacijos rūšių. Viena iš pagrindinių yra sąmoningumo meditacija. Šio tipo esmę jau nusako pats pavadinimas, pagrindinė tokios meditacijos mintis yra sąmoningai sekti savo mintis bei būti čia ir dabar. Sąmoningos meditacijos metu visas dėmesys sutelkiamas į tai kas patiriama būtent tą akimirką, pavyzdžiui per nosį įkvepiamo vėsaus oro tėkmė keliauja trachėja į plaučius ir užpildo krūtinę. Taip pat galima sekti savo emocijas, tačiau kad ir kas būtų jaučiama, jos neturi būti kaip nors teisiamos ar atmetamos, bet tiesiog jaučiamos.

Dar viena rūšis – vadovaujama meditacija, kurios metu meditacijos vadovas vaizduotės pagalba mintyse sukuria psichinius vaizdus iš vietų ar situacijų, kuriose atsipalaiduojama. Jog tokia meditacija būtų kuo įtikinamesnė, siekiama kuo tiksliau apibūdinti spalvas, kvapus, tekstūras, garsus. Tokios meditacijos garso įrašus dažnai galima rasti internete.

Mantros meditacija vadinamas tipas, kai meditacijos metu tyliai kartojamas raminantis garsas, žodis ar frazė – mantra, skirta užimti protą ir taip išvengti nereikalingų, blaškančių minčių.

Kita, Bitlų išpopuliarinta meditacijos rūšis – transcendentalinė meditacija. Ši rūšis yra pakankamai panaši į mantros meditaciją. Esminis skirtumas yra tas, jog kartojamas būtent asmeniškai priskirta mantra.

Malda taip pat yra meditacijos forma. Susitelkimas maldai bei religinis tikėjimas sukelia tokį pat efektą kaip ir bet kuri kita meditacijos rūšis.

Kai kurios meditacijos praktikos rūšys taip pat įtraukia ir fizinį judesį. Qi gong praktika paprastai apjungia meditaciją, atsipalaidavimą, fizinį judėjimą ir kvėpavimo pratimus, siekiant atkurti ir palaikyti pusiausvyrą. įdomu, tai, jog Qi gong yra ir tradicinės kinų medicinos dalis.

Kita vertus, Tai chi, taip pat laikomas meditacijos forma, yra švelnus kinų kovos menas. Tai chi paremtas perėjimu iš vienos atskiros pozos į kitą, lėtais, grakščiais ir tiksliais judesiais, atkreipiant dėmesį į gilų kvėpavimą.

Meditacija taip pat yra ir jogos dalis, susijusi su psichiniu atsipalaidavimu ir susikaupimu. Žmonės dažniausiai atskiria jogą nuo meditacijos, manydami, jog tai fizinė veikla, atliekama prieš ar po meditacijos, tačiau tiesa ta, jog atliekant tam tikras pozas, protas atsipalaiduoja, susitelkiama būtent į kūną, jo pusiausvyrą, pastangas, jog kiekvieną raumenį slėgtų pasiskirstęs vienodas svoris ir taip pat kvėpavimą. Taigi, joga skatina būti čia ir dabar, nes praradus pusiausvyrą mintyse, prarandama ir fizinė pusiausvyra.

Iš esmės meditacija yra labai patraukli tuo, jog ją praktikuoti galima bet kur ir bet kada bei individualiai pasirinkta patraukliausia jos forma. Internete galima rasti daug video ir audio įrašų, online klasių, meditacijos aplikacijų, kurios yra pasiekiamos būnant namuose ar gamtoje. Tai ypač universali ir paprasta praktika, kuriai nereikia išankstinio pasiruošimo. Medituoti galima ryte, vos atsikėlus ir ruošiantis naujai dienai, ar atlikti vakaro meditaciją, siekiant gero miego, kad ir gulint lovoje. Vis dėlto meditacija yra įgūdis, kuris lavinamas kasdien, todėl svarbu nenusivilti ir nepykti ant savęs, jei tai ne visada iš karto pavyksta sėkmingai. Patarimas: jei galvojate, kad jums užteks 20 minučių meditacijos, vadinasi reikia keturiasdešimties.

Meditacijos nauda

Savaime suprantama, jog pirmiausia meditacija sukelia ramybės ir pusiausvyros jausmą, kuris ir yra vienas ir pagrindinių tikslų. Būtent medituojant pašalinamas kasdien besikaupiantis informacijos perteklius taip prisidedant prie streso ir įtampos mažinimo. Medituojant įgyjamas naujas požiūris į stresines situacijas ir streso valdymą, stiprinama savimonė ir mažinama neigiamų emocijų įtaka, lengviau susitelkiama į dabartį, didėja vaizduotė, kūrybiškumas, kantrybė ir tolerancija. Kita vertus, gydytojai sutinka, jog daugelio ligų šaltinis yra ne kiek fizinė žmogaus būklė ar gyvenimo sąlygos, bet būtent emocinė savijauta. Galybę fizinių ligų sukelia stresas, nerimas, baimė, nepilnavertiškumo jausmas. Tokiais atvejais gali sutrikti žarnyno veikla, atsirasti opų, slinkti plaukai, lūžinėti nagai, nusilpti organizmas. Vis daugiau tyrimų parodo, jog meditacija padeda suvaldyti ar bent kiek sumažinti tokių negalavimų kaip nerimo, astmos, lėtinio skausmo, depresijos, širdies ligų, aukšto kraujo spaudimo, dirgliosios žarnos sindromo, miego problemų, ar migrenos simptomus. Tačiau svarbu žinoti, jog kad ir kiek yra meditacijos teigiamų poveikių, ji negali pakeisti tradicinio gydymo, o tik būti naudinga kaip papildomas gydymas.