Metropolitas Antonijus iš Surožo

Kai esame mirties akivaizdoje, kiekvienas žodis, gestas tampa galimybe išreikšti begalinę meilę.

Mūsų vakarietiškame pasaulyje žmogus tiki bet kuo, bet tik ne tuo, ką skelbia tradicinis jo šalies tikėjimas.

Kaip baisu pagalvoti, kad kai stosiu prieš Dievą, aplink mane bus žmonės, kuriuos pažinojau visą gyvenimą.

Ką daryti tada, kai širdyje šalta ir tuščia, kai atrodo, kad iš maldos teliko apsimetinėjimas ir įsišaknijęs įprotis?

Pirmiausia, ko mes turime išmokti, tai priimti visą gyvenimą.

Tam tikra prasme būti krikščionimi labai paprasta.

Evangelijose skaitome apie žmones, kuriuos Jėzus išgydė.

Pasakojime, kaip Dievas sukūrė dangų ir žemę, glūdi žinia, kad viskas sukurta iš nebūties svariu ir stebuklus darančiu Dievo žodžiu.