Metų vertėjo krėslo premija

Širdžiai mieliausios A. Kudulytei-Kairienei yra, ko gero, Teokrito idilės, nuo kurių ir prasidėjo jos, kaip vertėjos, kelias. 

Versdamas privalai turėti ir rašytojo pašaukimą. Vertėjas turi skaityti knygas ir mokytis, teigia Šv. Jeronimo premijos laureatas.

„Taip, vertėjas yra ir kūrėjas. Mes net meno kūrėjo statusą turime!“

Pokalbis su vertėja, rašytoja apie menko antikos pažinimo šiuolaikiniame pasaulyje šaknis ir vertėjo misiją.

Laviruoti tarp Scilės ir Charibdės – perdėto tikslumo (pažodiškumo) ir pernelyg laisvo nukrypimo nuo originalo – tenka visiems vertėjams.

Už kalbos erdvumo pojūtį ir meistriškai išskleistas lietuvių kalbos galimybes išverčiant F. Pessoa „Nerimo knygą“.

Vasario 18 d. dr. L. Laurušaitei už N. Ikstenos knygos „Motinos pienas“ vertimą teikiama Metų vertėjo krėslo premija.

Apie nematomą vertėjo darbą – su Gediminu Puloku.