Mikalojus Povilas Vilutis

Laisvė neturi priežasties. Ji panaši į Dievą. Jis irgi neturi priežasties.

Ar gali Dievas būti ne žmoguje, bet kur nors kitur? Aš Dievo sapne, o Dievas mano galvoj.

Šalia žmonių, neturinčių humoro jausmo, būnu įsitempęs. Jie visą laiką pasiruošę įsižeisti visam gyvenimui.

Darau gera todėl, kad man gera daryti gera. Man gera, ne kitiems.

Kai išgirstu žodį „Landsbergis“, pagalvoju apie laisvę. Kai išgirstu „Geda“, pagalvoju apie atominę elektrinę. O aš – taikos balandėlis.

Bausk, Dievuli, mane kančia, tik nebausk manęs slogia ir dvokiančia būsena.

Yra būtis ir yra nebūtis. Žmogui yra trumpa būtis ir amžina nebūtis.