Mitai apie krikščionybę

Apie bjaurėjimąsi mėsa, dauginimosi baimę ir savaip interpretuojamą „Tėve mūsų“ maldą.

Apie kūdikių krikštijimą alumi ir senovės supertėvelių grasinimus kunigams.

Šventasis matė gamtos ir gyvūnijos grožį kaip tai, kas turėtų paskatinti šlovinti Dievą. Nors Pranciškus mylėjo gamtą, jis jos negarbino.

Negerai yra tai, kad naujajai kartai įdiegiame savo baimes bei mitus apie nuodėmes, kurios atsiranda skaitant nekatalikišką literatūrą.

C. S. Lewiso knyga „Tiesiog krikščionybė“ kviečia iš naujo pažvelgti į Jėzaus asmenį – ir patikėti, rodos, labiausiai neįtikėtina versija.

Konstantino asmuo, nors labai svarbus krikščionybei, nebuvo lemiamas dogmų istorijai. Ir jis tikrai nesukūrė krikščionių Biblijos.

Vienareikšmiškai teigti, jog Jėzus maitinosi tik vegetariškai, būtų labai netikslu.

Visada svarbu turėti omenyje viso Šventojo Rašto kontekstą – ne vien atskiras eilutes.