Mokytojavimas

Išmesti negalima pasigailėti. Kur dėti kablelį? Ką mokykloms daryti?  

Kai po pirmųjų mano darbo mokykloje metų buvo sugalvota diferencijuoti mokinius pagal jų gebėjimus, lituanistės (ir aš) surėmė kardus.

Mokytojas sugalvojo projektą: internete rašys viešą dienoraštį apie darbą mokykloje (ištraukos).

Daug žmonių sugebėjo pasakyti tai, kas išliko iš lietuvių kalbos ir literatūros pamokų, iš literatų ar dramos būrelių gyvenimo.

Keturmetis išminčius staiga paklausia, kur jie auga. Kas? Na tie eilėraščiai. Sutrikau. Ką ir kaip pasakyti?

Per mėnesį mokykloje aš dirbau kur kas daugiau nei, pavyzdžiui, reklamos agentūroje per ištisus metus. Visiškai rimtai.

Didelis nuovargis, bet ir galimybės patirti nuostabas: kad taip netikėtai atsiveria kuri nors dienos detalė, mokinio reakcijos.

Linkmenyse mokiausi stebėti ir stebėtis. Man patiko kolegas, mokinius matyti kaip galimus kūrinių veikėjus.