
Laiškai iš kaimo. Rudens monotonija: užsitęsusi dulksna ir neprognozuotas atšalimas
Labai ryškus vieno barsuko pėdsakas ant lieptelio per Krūčių, – gražiai atspausti priekinių letenų nagai ant šlapio, sukietėjusio sniego.
Labai ryškus vieno barsuko pėdsakas ant lieptelio per Krūčių, – gražiai atspausti priekinių letenų nagai ant šlapio, sukietėjusio sniego.
Prieš savaitę tankiame didžiųjų sprigių sąžalyne suradau nepaprastai gražų ir didelį mažojo sfinkso vikšrą.
Dzūkijos nacionaliniame parke gimė mintis atkurti drevinę bitininkystę, nors daugelis manė, kad šis archajinis verslas jau nunykęs.
Ne atostogaujantis, o dirbantis žmogus kuria ramią ir sakralią kaimo erdvę.
Išeinu kieman ir baru šunį: nustok, ir be tavo raudojimo šiandien liūdna. Iš Aušrinės eglyno ataidi mano žodžių aidas...
Dabar amalai išsikeroja net ant obelų ir kriaušių, o prieš 60 metų T. Ivanauskas rašė, kad jam nesiseka užveisti amalo savo sode, Obelynėje.
Vis dėlto gerai, kad mūsų krašte rudenį netikėtai pradeda dirbti alternatyvus paštas, kitaip sakant – naujieji knygnešiai.
Knygoje publikuojami 2008–2012 m. rašyti dienoraščiai.