
Apie pipirus ir poetinę lemtį. Pokalbis su poetu A. Valenta
A. Valenta nemato pasaulio taip, kaip mes, tačiau tai netrukdo jo kūrybai, išsiskiriančiai ypatinga erudicija.
A. Valenta nemato pasaulio taip, kaip mes, tačiau tai netrukdo jo kūrybai, išsiskiriančiai ypatinga erudicija.
„Tikėti gėrio galia yra vienintelis kelias mūsų santykius, gyvenimą ir pasaulį daryti tobulesnius“, – sako kun. prof. Vidas Balčius.
H. Kunčiaus romanas „Kolūkio metraščiai“ tęsia liniją, kuria bandoma apmąstyti sovietinę tikrovę.
Nuolatinis egzamino laikymas – nesupykti ir nepasmerkti Kito, savo ar svetimo, kurio galbūt nesupranti, jam nepritari ar bent jau abejoji.
Apie knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ ir parodą „Vytautas Jurkūnas (1910–1993). Grafikas su fotokamera“.
Aš jį tokį labiausiai ir pažinojau. Plačiašakį, niekaip nenusigenėjantį, o ir nugenėti niekam nėra pavykę. Net komunistams.
Gimęs iš meilės, užsispyrusiai pergyvenęs sunkesnius laikus, nemėgstantis perdėto viešumo, tačiau įsileidžiantis norinčiuosius draugauti.
Viena kolektyvinių prasmių sistemų, susiejančių individualius lietuvių tremtinių pasakojimus apie kančią ir mirtį – „tėvynės" sąvoka.
Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.
Norite prisidėti prie pokyčių?