
Antinacinė rezistencija ir kelias į Vakarus: buvome biedni, alkani, apiplyšę, bet laimingi…
Ištrauka iš straipsnio „Mano Brangus Juozuk... Nijolės Bražėnaitės ir Juozo Lukšo-Daumanto susirašinėjimas, 1948–1950“.
Ištrauka iš straipsnio „Mano Brangus Juozuk... Nijolės Bražėnaitės ir Juozo Lukšo-Daumanto susirašinėjimas, 1948–1950“.
„Vien tik žinojimas, kokia brangia ir šventa meilės skraiste mudu apsupti, duoda tiek daug“.
Ištrauka iš straipsnio „Mano Brangus Juozuk... Nijolės Bražėnaitės ir Juozo Lukšo-Daumanto susirašinėjimas, 1948–1950“.
Ištrauka iš straipsnio „Mano Brangus Juozuk... Nijolės Bražėnaitės ir Juozo Lukšo-Daumanto susirašinėjimas, 1948–1950“.
„Aš niekad nepamiršau Juozo ir ką jis reiškia Lietuvai“
1949 metai. „Šie metai su kaupu jau suspėjo iš daugelio mano geriausių draugų pareikalauti nemirtingos mirties.“
Rezistentas ir architektas J. Pajaujis supažindino Nijolę ir Juozą. Jis paprašė Nijolės aprodyti Juozui ir jo bendražygiams Paryžių.
Mylėti kitą yra prisiliesti prie to, kas šviesiausia žmogaus sieloje.
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!