
Vardas ir likimas yra svarbiausia. Nobelio taikos premijos laureato Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ paskaita
„Memorialo“ darbas taip pat yra pagrįstas neatsiejamu atminties ir laisvės ryšiu.
„Memorialo“ darbas taip pat yra pagrįstas neatsiejamu atminties ir laisvės ryšiu.
„Ši premija priklauso milijonams Baltarusijos piliečių, išėjusių ginti savo pilietines teises“, – Alesio Bialiackio žodžius citavo jo žmona.
Oleksandros Matvijčuk teigimu, karas paverčia žmones skaičiais. Turime grąžinti vardus visoms karo nusikaltimų aukoms.
„Kas galėtų pasakyti, kad meilė, skausmas ir sielvartas, gėda ne universalūs?“ – kėlė klausimą nobelistė.
Jos knygų herojės – tikros, pilnakraujės moterys, visiškai atviros ir nedangstančios savo skaudulių.
Poeto Cz. Miłoszo santykį su Vilniumi išraiškingiausiai nusako žinoma eilėraščio frazė: „Niekad tavęs, mieste, negalėjau palikti“.
„Turiu namus, kurie, kaip sakau, mano mintyse yra kasdien. Bet turiu ir šiuos namus, kur gyvenu, kur dirbu“, – kalba tanzanietis rašytojas.
Kas tokia filipinietė Maria Angelita Ressa ir už ką jai gresia 100 metų kalėjimo?
Skaitykite ir ateityje skirdami kad ir nedidelę sumą mūsų darbui tęsti.