Pandemija

Pokalbis apie karo Ukrainoje kontekstą, emocinį ir kūrybinį kūrėjo klimatą ir, žinoma, Dubingių festivalio ateitį.

Kai pasirenku geriau eiti į nepažįstamą vietą, kur nežinau, kas manęs laukia, tuomet patiriu smalsumą ir įdomumą.

Kartais netikėtai prasiveržęs nepagarbus kikenimas yra ir neatremiamas ginklas jau seniai laimėtoje kovoje prieš blogį.

Ateitininkų ideologija, akcentavusi intelektualumą, dvasingumą ir patriotiškumą, sustiprino tai, ką jau buvau gavusi šeimoje ir mokykloje.

Šis karas rodo ne tarptautinės tvarkos, paremtos taisyklėmis, žlugimą, bet verčia pripažinti tos tvarkos laikymosi užtikrinimo ribas.

Vienybė yra vienas gražiausių šio meto vaisių, už kurį tikrai galime dėkoti Dievui.

Žodžiai „auka“, „pasiaukojimas“ itin retai skamba iš šiuolaikinių žmonių lūpų.

Pirmosiomis karo dienomis patirtas sukrėtimas ir susijaudinimas įkvėpė jėgų padėti. Bet kas liks, kai šis entuziazmas išblės?