2 min
Duona mūsų kasdienė
Gavėnios laikas byloja ne apie badą – apie Duonos, reikalingos ne tik kūnui, bet ir sielai, būtinumą.
Pasninkas prieš Velykas
Nuo senovės iki dabar pasninkas prieš Velykas kito. Senovėje tikintieji stropiai pasninkaudavo visą gavėnios laikotarpį, vėliau buvo propaguojamas pasninkas trečiadieniais ir penktadieniais ar tik penktadieniais. Šiandien svarbu atgailauti ir atsisakyti mėsiškų valgių penktadieniais, o pasninkauti privalu Pelenų trečiadienį ir Didįjį penktadienį.
5 min
Pasninkas – atsivertimo, o ne narcisizmo kelias
Ne paslaptis, kad visose religingumo apraiškose gali slypėti daugybė spąstų: pavyzdžiui, pretenzijos Dievui apdovanoti mus už gerą elgesį.
4 min
Velykų link: kas yra pasninkas?
Kas yra pasninkas? Kaip ir kada pasninkauti? Kodėl to reikia ir ar visiems pasninkas yra būtinas?
4 min
Kristaus Kančios – Verbų sekmadienio istorija
Sirija pirmoji perėmė Verbų procesiją.
2 min
Lk 1, 26–38 „Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų“
Kadaise buvęs paprotys lapo viršų paženklinti raidėmis JMJ – Jėzus, Marija, Juozapas – tarsi kaip įžanginė maldelė prieš lakšto turinį.
6 min
Kai Bažnyčia buvo jauna: kas yra „Didachė“ ir kas jos autorius?
Stambulas visada buvo intrigų ir paslapčių židinys. Tačiau vieną lemtingą 1873 m. dieną vienuolyno bibliotekoje besirausiantis vienuolis...
5 min
Ko nepamiršti per gavėnią?
Katalikų Bažnyčia pradeda gavėnios liturginį laikotarpį. Apie jo prasmę pasakoja rašytojas Tomas Viluckas ir kun. Nerijus Pipiras.
4 min
Partizanų kapelionas – apie pasninko reikšmę sveikatai
Kunigo Antano Yliaus, slapyvardžiu Vilkas, Taunys, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui figūros mintys apie pasninko poveikį.
Kas yra pasninkas ir kokia jo prasmė?
Kiekvienas tikintysis turi atlikti atgailą ir gali pats pasirinkti, kaip tą daryti. O taip pat siekiama ir visus tam tikru būdu sujungti bendram atgailos laikymusi, kuomet yra atgailos dienos. Šiuo laikotarpiu visi tikintieji savo maldomis, darbais, aukomis, laikydamiesi pasninko ir abstinencijos atlieka atgailą. Tad pasninkas yra atgailos forma. Pasninkas apima ne tik tam tikrų valgių atsisakymą, tačiau svarbiausia – mažesnius kiekius.
Kada pasninkas prasideda ir kiek trunka?
Lietuvoje yra nustatytos atgailos dienos – tai visi metuose esantys penktadieniai ir gavėnia. Pagal Pasninko įstatymą, laikytis jo privalu dvi dienas per metus: Pelenų dieną ir Didįjį penktadienį.
Tačiau pasninko praktika kito nuo senovės iki dabar. Ankstyvoji Bažnyčia daugiausia praktikavo trečiadienio ir penktadienio pasninkavimą.
Pagal Abstinencijos įstatymą, susilaikyti nuo mėsiškų valgių reikia visais metų penktadieniais, jeigu jie nesutampa su iškilmės dienomis, taip pat Pelenų trečiadienį ir Kūčių dieną. Šis susilaikymo įstatymas aktualus visiems nuo 14 metų amžiaus. O štai Pasninko įstatymas sako, jog pasninkauti reikia Pelenų dieną ir Didįjį penktadienį – tas galioja visiems asmenims nuo 18 iki 60 metų. Besilaikantiems pasninko labai svarbu ne tik tai, kokio maisto reikia atsisakyti, tačiau ir tai, kaip svarbu nepersivalgyti. Tad anot šio įstatymo, sočiai pavalgyti galima tik kartą per dieną.
Ko reikia atsisakyti per pasninką?
Per pasninką atsisakoma mėsos, kartais ir pieno bei jo produktų, pasilinksminimų, valgoma kur kas mažiau nei įprastai. Kaip minėjome, per pasninką sočiai pavalgyti galima tik vieną kartą.
Vyskupai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse nurodo, jog galimi trys pasninkavimo būdai:
- populiariausias – kartą per dieną sočiai pavalgyti, o ryte ir vakare tik lengvai užkąsti;
- nieko nevalgyti, kol nenusileidžia saulė;
- valgyti galima tik duoną ir gerti vandenį.