
„Kiekvienas matuojasi eilėraštį kaip marškinius“. Pokalbis su poetu R. Stankevičiumi
Pokalbis su poetu, laimėjusiu turbūt visus Lietuvoje už poeziją teikiamus apdovanojimus.
Pokalbis su poetu, laimėjusiu turbūt visus Lietuvoje už poeziją teikiamus apdovanojimus.
„Nemokėčiau gyventi be tikėjimo. Nenorėčiau. Būtų baugus, pavojingas, nesaugus ir beviltiškas pasaulis“, – sako Rimvydas Stankevičius.
Kodėl ne snaigės, o žydėjimas? Nežinau. Tik turiu prisipažinti, kad jau prieš dešimtmetį atidaviau vasarį poetui Antanui Masioniui.
Pasak Mariaus Buroko, rašytojas turi rašyti. Ne privalo, o turi. Liudyti, jei gali, klausytis, stebėti, rinkti medžiagą.
„Bandau įsivaizduoti, koks turėtų būti žmogus, kuris išvengia kultūros. Tas vaizdas man atrodo skurdus“, – sako Zigmas Pakštaitis.
Nors S. Nėris žavėjosi daugelio Lietuvos ir užsienio kūrėjų darbais, tačiau mėgstamiausias jos menininkas buvo M. K. Čiurlionis.
Poetas daugiau kaip 70 metų gyveno svetimoje žemėje, tačiau gimtieji namai – Nemeikščiai – buvo jo kertinis akmuo gyvenime ir kūryboje.
Jei pažvelgtume į istoriją, tai daug poetų ir prozininkų dirbo bibliotekose.
Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!