
„Poetas“ – saugus žaidimas su žiūrovu
„Poetą“ lietuvių kino diskurse galima laikyti kokybiško filmo, derinančio istoriją ir fikciją, pavyzdžiu.
„Poetą“ lietuvių kino diskurse galima laikyti kokybiško filmo, derinančio istoriją ir fikciją, pavyzdžiu.
Pokalbis su poetu, laimėjusiu turbūt visus Lietuvoje už poeziją teikiamus apdovanojimus.
„Poetas“ yra tarytum pabūklo vamzdyje sprogęs galingas sviedinys: tas, kuris galėjo savimi padaryti milžinišką poveikį, tačiau nepadarys.
Ten, kur atsiranda erdvė užaugti herojams, ten veriasi ir praraja tapti išdaviku.
Kodėl ne snaigės, o žydėjimas? Nežinau. Tik turiu prisipažinti, kad jau prieš dešimtmetį atidaviau vasarį poetui Antanui Masioniui.
Pasak Mariaus Buroko, rašytojas turi rašyti. Ne privalo, o turi. Liudyti, jei gali, klausytis, stebėti, rinkti medžiagą.
Poetas daugiau kaip 70 metų gyveno svetimoje žemėje, tačiau gimtieji namai – Nemeikščiai – buvo jo kertinis akmuo gyvenime ir kūryboje.
Jei pažvelgtume į istoriją, tai daug poetų ir prozininkų dirbo bibliotekose.
Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!