Poezija karo akivaizdoje

Žurnalistė Zarina Zabrisky pasidalyti mintimis apie karo ir literatūros santykį paprašė penkių ukrainiečių rašytojų.

Karas – tai vyrai, virtę plienu, moterys – pelenais.

Rašyti eilėraščius apie karą, esant toli nuo jo, kažkaip nepadoru. Lyg rašytum šiurpius reportažus iš fronto saugiai sėdėdamas užnugaryje.

2022 m. „Poezijos pavasario“ laureatas gyvena aiškiai supratęs, kad svarbiausias dalykas – stengtis išsaugoti švarią ir šviesią sielą.

Gegužės 15–29 d. – net 125 renginiai visoje Lietuvoje, Lenkijoje, Šveicarijoje.

„Šiandien visi rašo apie karą: ukrainiečiai, lietuviai... O aš negaliu. Negaliu, nes netikiu, kad eilėraštukas gali sulaikyti tanką.“

Karo akivaizdoje poezija negali nieko, ir nieko negalėdama primygtinai reflektuoja savąjį bejėgiškumą.