„Eilėraštis yra daiktas. Mažas toks daikteliukas, stebuklingu būdu atsirandantis iš paprastų kasdienių žodžių“, – sako G. Grajauskas.
Šiuolaikinėje XX–XXI a. lietuvių poezijoje eilėraščių vyro tema nėra daug.
Naujausioje Juliaus Kelero poezijos knygoje „nepaliekantis miestas“ aidi dvi persipinančios tematinės linijos – vaikystė ir Vilnius.
Literatūros pasaulyje Ieva anaiptol ne naujokė – protarpiais pasirodo tiek jos rašytos įvairių žanrų publikacijos, tiek išverstos knygos.
„Ne kartą teko susitikti su poetu, kuris gyveno tarsi šv. Pranciškus, priėmęs neturto įžadus – viską išdalinęs kitiems.“
„Man gera su valkatomis, nes aš pats esu valkata.“
Enrikos Striogaitės Žmonės formos požiūriu yra eilėraščiai, nors juose dominuoja siužetiškumas.
Su niekuo nesumaišysi P. Širvio intonacijų ir jo balso.