„Mūsų bendruomenėje žmonės atranda viltį – kad vis dėlto galiu gyventi kitaip. Ir kad nesu vienas kelyje“, – sako J. Baciuškaitė.
Kalbant tokia tema nebeverta slapstytis. Man tai buvo tam tikra terapija. O ryžtis terapijai niekad nėra lengva, sako aktorius.
Moteris jautriai kalba apie vaikystę ir iš jos atsineštas traumas, paskatinusias priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų.
Pirmas postūmis buvo žmonos patarimas, kad reikia ilgalaikės reabilitacijos. Supratau, jog kitokiu būdu iš šios duobės neišsikapstysiu.
Tuo metu gėriau su mintimi, kad numirsiu ir kitą dieną neatsikelsiu. Matyt, Dievas nenorėjo manęs pasiimti, ištiesė pagalbos ranką.
Austėja alkoholizmą lygina su leidimusi kalnu. Ilga, nuožulnia trasa į dugną ji sako besileidusi 20 metų.
Jaunas vaikinas Erikas pasakoja, kaip sėkmingai įveikė šią klastingą priklausomybę.
Laurynas: „Man pasisekė, kad šiandien esu čia gyvas. Šventoji Dvasia mane saugo.“