Renata Šerelytė

Galbūt ir mes kada nors čia išdygsime kaip augalai, kad turėtume laiko viskam, ką užmiršome, prisiminti.

Bet ar tasai, paskui kurį tu seki, atsigręš naktyje, pamatęs, kad tu atsilikai, o gal pasimetei ar pataikei ant vilko?

Ir kai priimi viską kaip Viešpaties malonę, visi maži dalykai tampa tokie pat svarbūs kaip ir didieji, didingieji.

Į Dangaus karalystę nepatenka tie, kurių žvilgsnyje slepiasi pyktis, kurie, žiūrėdami į Karališkąjį Liūtą, jo mirtinai bijo ir neapkenčia.

Kad įsitvėręs galėtum išlaikyti ne tik save, bet ir visa tai, ką norėtum išgelbėti, apginti.

Kiekvienas žmogus turi šią galią – juoktis.

Žmogus – toks jau padaras, kad nejučia įsikala sau į galvą esąs beveik nemirtingas.

Kartais jau sunku suprasti, kokias vertybes šiandiena mums siūlo: „amžinas“, „tradicines“, „kintančias“, „modernias“, „konservatyvias“?..