
Laiškai iš kaimo. Ir vėlų rudenį laukiniai žvėrys geidžia laisvės
Pirmoji šalna šį rudenį buvo labai anksti, rugsėjo penktąją. Nebestebina tokios menkos, nors ir neprognozuojamos, anomalijos.
Pirmoji šalna šį rudenį buvo labai anksti, rugsėjo penktąją. Nebestebina tokios menkos, nors ir neprognozuojamos, anomalijos.
Aplink vis dar žydintį baltąjį barkūną plasnoja citrinukai, o tamsuojančių pavėsinės stulpų link lekia daug raudonų boružių.
Barsukas – tvarkingas ir naudingas žvėris, nors kartais ir nusiskundžiama, kad jų per daug jau priviso.
Dairotės greitai įgyvendinamų, jaukių rudeniško dekoro elementų?
„O ne, ir vėl bus Rudenėlio šventė...“ Ką daryti, kad rankdarbiai nebūtų kančia?
Baltagrybis, baltagalvis, rudkepuris, trakinis... Gražūs tikrinio baravyko vardai.
Bar bar bar! – barbena. Kas ten? Tai aš, Rugsėjo 1-oji! A ko nori? Kaip ko? Marš mokyklon!
Šiemet buvo labai gražus ruduo – be didelių vėtrų ir šalnų, medžiai keitė savo spalvas iš lėto ir džiugino mūsų akis visą spalio mėnesį.