Saulena Žiugždaitė

„Ukrainos ortodoksai autokefalijos laukė 30 metų, o mes turėjome pasiruošti per mėnesį“, – sako kun. Vitalijus Mockus.

„Kad ir kaip banaliai skambėtų, tai tikrai istorinis vizitas“, – sako istorikas Arūnas Streikus.

Ne paslaptis, kad visose religingumo apraiškose gali slypėti daugybė spąstų: pavyzdžiui, pretenzijos Dievui apdovanoti mus už gerą elgesį.

Daliai žmonių ši šventė atrodo nereikalinga sovietinė atgyvena, šlovinanti moters teisę prilygti vyrui.

Italų kunigo Giorgio Ronzoni mintys apie perdegimo sindromą, kuris, deja, neaplenkia ir dvasininkų.

Akivaizdu, kad dvipolis mąstymas niekur neveda, tik į aklavietę. Norint išjudėti, neužtenka skirstyti pasaulio į juodą ir baltą.

Krikščionims neretai prikišama, kad santykis su Dievu palaiko ir stiprina infantilumą, bejėgiškumą, aukos vaidmenį, palieka be atsakymų.

Bažnyčia juda savo tikrosios, Susirinkimo pasiūlytos, tapatybės link. Pranciškus stumia ją iš avidės, kad pasiektų pasaulio paribius.