Sausio 13-oji

Laikini sunkumai tikrai nenužudė mūsų noro gyventi laisvoje šalyje.

Kur pasisuksi dabar – bažnyčios arba uždarytos, arba tuščios. Jei nori – lipk į sakyklą, ant altoriaus, sėskis klausyti išpažinčių.

Žiema, pandemija, lietuviška melancholija. Reikia išbūti, norisi šviesos. Menas, bent jau taip sakoma, tokios šviesos gali pasiūlyti.

„Iš Tavo, Dieve, valios vaikus gyveniman išleidau, o laukiu grįžtančių labiau nei Tu.“

„Oi, tai buvo labai ryšku ir su daugeliu detalių, lyg iš gerai sumontuoto dokumentinio filmo“, – 1991-ųjų sausį prisimena V. Žukas.

Tą Sausio 13-osios naktį dvyliktokė Silvija Sekmokaitė (Grušnienė) kartu su bičiuliais stovėjo prie Televizijos bokšto.

Kaip idiliška – Vilniuje šaudomi ir traiškomi žmonės, o taikos balandis su dėme ant kaktos miega Kremliaus narvelyje.

Juliaus Sasnausko kalba Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje.