Savanorystė policijoje

Savanorystė policijoje

Savanorystė – vienas iš visuomenei naudingų būdų realizuoti savo laiką ir energiją. Yra daug galimybių ir įstaigų, kuriose galima tapti savanoriu, o viena labiausiai su teisėsauga ir viešosios tvarkos užtikrinimu susijusių savanorysčių yra būtent policijoje.

Savanoriška pagalba policijai leidžia iš arti pamatyti policijos vykdomą veiklą, užtikrinant viešąją tvarką, bei pažvelgti į kasdieninį pareigūnų gyvenimą darbinėje aplinkoje. Tokia patirtis valstybinėje įstaigoje, kurios pagrindinis šūkis „Ginti. Saugoti. Padėti. Lietuvos policija“, suteikia progą susipažinti su policijos darbo metodais bei specifika.

Ką daro policijos savanoriai?

Vienas iš pagrindinių reikalavimų jau tapus policijos rėmėju yra išdirbti bent 36 valandas per metus. Neišpildžius šios sutarties sąlygos, susitarimas gali būti nutraukiamas. Iš esmės, policijos rėmėjai padeda pareigūnams įvairiose srityse. Savanoriai dirba elektroninėje erdvėje, renginių metu, kartais patruliuoja gatvėse, išskirtiniais atvejais, pritrūkus žmogiškųjų išteklių ar kai būtina apsaugoti įvykio vietą, dalyvauja atliekant kratas. Taip pat policijos rėmėjas įsipareigoja nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems ar bejėgiškos būklės asmenims.

Jaunieji policijos rėmėjai gali vesti paskaitas jaunesnių klasių moksleiviams, padėti organizuoti susitikimus su teisėsaugos institucijos atstovais, taip pat ir dalyvauti policijos rėmėjų sąskrydžiuose, žygiuose, sporto varžybose, rengti teisinių žinių konkursus, viktorinas, kurti vaizdines priemones skleisti informaciją apie nepilnamečių teisės pažeidimus. Jaunieji policijos rėmėjai taip pat padeda palaikyti tvarką mokyklose pertraukų ar masinių renginių metu, gali bendradarbiauti su Vaiko gerovės komisija saugios aplinkos kūrimo klausimais

Kas gali tapti policijos savanoriu?

Savanorystę policijoje galima atlikti tampamt policijos rėmėju arba jaunuoju policijos rėmėju priklausomai nuo amžiaus. Jaunuoju policijos rėmėju gali tapti jaunuoliai nuo 12 iki 18 metų amžiaus. Policijos rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų mokantis lietuvių kalbą Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, pagal asmenines ir moralines savybes tinkantis būti policijos rėmėju.

Kas negali savanoriauti policijoje?

Vis dėlto ne visi norintys gali tapti policijos savanoriais. Pagal policijos rėmėjų įstatymus, policijos rėmėju negali tapti:

  1. už tyčinį nusikaltimą nuteistas asmuo, kol nepraėjo 5 metai nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo, už neatsargų nusikaltimą nuteistas asmuo, kol teistumas neišnyko arba nebuvo panaikintas, už baudžiamąjį nusižengimą nuteistas asmuo, jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai, taip pat asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai;
  2. asmuo, kuris anksčiau dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju, notaru, prokuroru, advokatu, antstoliu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus, antstolio profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar kario vardą arba krašto apsaugos sistemos institucijas žeminančius teisės pažeidimus ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 5 metai;
  3. asmuo, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.

Kaip tapti savanoriu policijoje?

Taigi, norint savanoriauti policijoje visų pirma reikia pateikti prašymą policijos įstaigos ar jos struktūrinio padalinio vadovui. Prašymo formą dažniausiai suteikiama tame komisariate, kuriame norima savanoriauti. Jaunieji policijos rėmėjai privalo gauti tėvų ar globėjų sutikimą. Prašyme įsipareigojama vykdyti policijos rėmėjų įstatyme nustatytus policijos rėmėjui keliamus reikalavimus. Taip pat vadovai gali pateikti rekomenduojamų, policijos rėmėjais tapti galinčių asmenų sąrašus kartu su sąraše esančių asmenų prašymais tapti policijos rėmėjais. Patekus į policijos rėmėjų sąrašą, pasirašoma sutartis su policija, kuri galioja metus, tačiau ją galima nutraukti bet kuriuo metu.

Svarbu paminėti, jog prieš įrašant į policijos rėmėjų sąrašą, asmenys yra patikrinami, ar atitinka policijos rėmėjams keliamus reikalavimus. Atitikus policijos rėmėjams keliamus reikalavimus, policijos įstaigoje rengiami mokymai, susidedantys iš dviejų dalių: akademinės ir praktinės. Akademinėje dalyje supažindinama su teisės aktais, o praktiniuose kursuose mokoma savigynos elementų, suteikiamos žinios kaip ir kada galima naudotis specialiosiomis priemonėmis, kaip teikti pirmąją pagalbą. Baigus šiuos kursus, laikomas egzaminas. Visgi, norintiems tapti savanoriais policijoje buvusiems policijos pareigūnams ir garbės policijos rėmėjams išklausyti mokymų ir išlaikyti egzamino nereikia.

Taip pat policijos rėmėjai ne rečiau kaip kartą per metus privalo išklausyti policijos įstaigos organizuojamus kvalifikacijos tobulinimo kursus ir išlaikyti egzaminą. Šio egzamino metu įvertinamas policijos rėmėjų pasirengimas ir tinkamumas atlikti jiems pavestas funkcijas.

Jaunųjų policijos rėmėjų struktūrą sudaro būreliai, tarybos, jaunųjų policijos rėmėjų veiklos koordinatoriai. Būreliai steigiami mokyklose arba jų veikla organizuojama policijos įstaigoje. Tarybos steigiamos kiekviename mieste (rajone), o jas sudaro po vieną, vieneriems metams išrinktą, aktyviausią būrelio narį. Jaunieji policijos rėmėjai taip pat dalyvauja jiems skirtuose mokymuose, o juose įgytos žinios yra patikrinamos. Išlaikius testą, jauniesiems policijos rėmėjams išduodami mokymų baigimo pažymėjimai.