Sibiras

Pikti Sibiro pareigūno žodžiai neišsipildė.

Paskutinysis tremties laikotarpis buvo sunkus, tačiau kunigas nepamiršo melstis ir juoktis.

Ir Žemaitė, ir E. Karoblienė turėjo prigimtinį talentą pasakoti – aprašyti: jos abi aprašė tai, ką matė, kas rūpėjo, dėl ko skaudėjo.

Albina ir Joana – žinomos ne tik Pasvalio krašte, bet ir Lietuvoje filologės, kalbininkės, seserys.

Apie tremtį T. Kazakevičius kalba per 1946 m. vykdytas našlaičių pargabenimo ekspedicijas.

Viena kolektyvinių prasmių sistemų, susiejančių individualius lietuvių tremtinių pasakojimus apie kančią ir mirtį – „tėvynės" sąvoka.

Nors praėjo jau 80 metų, tačiau ilgai slėpta, slopinta trauma paliko skausmingas, iki šiol neužgijusias traumos žaizdas.