Gaila, kad primiršta Pirmosios Respublikos tradicija – skirti į diplomatinę tarnybą rašytojų, kitų meno žmonių.
„Savo praeitį, istoriją nešamės ant kuprų“, – kalba rašytojas K. Platelis.
Lietuvos ateitis bus tokia, kokia yra dabartis, kokia buvo praeitis.
Pasak Nacionalinės premijos laureatės, tapome vakarietiška visuomene, išlaikydami „slaviškai mužikišką“ gerovės suvokimą.
„Rašydamas apie literatūrą save suvokiu kaip tarpininką tarp rašytojo ir skaitytojo. Toks tad buvimas visuomenėje“, – sako V. Sventickas.
Pokalbis su semiotiku K. Nastopka apie ateities Lietuvos viziją, įsiklausymo į teksto prasmę subtilybes, lemtingus gyvenimo nutikimus.
„Kad Lietuva būtų pilna Lietuvos. Medžių ir paukščių. Žmonių, vaikų. Mokyklų. Lietuvių kalbos.“ Tokią ateitį mato profesorė.
Kelis dešimtmečius Kipre gyvenanti rašytoja: „Tapatybė, kaip ir namai – virsmų kupina sąvoka.“