
Meistro dvasia medyje atgaivina tautos veidą
Tautodailė, protėvių šaknys – įgimtos, jos išlenda, tikina kryždirbys V. Jackūnas.
Tautodailė, protėvių šaknys – įgimtos, jos išlenda, tikina kryždirbys V. Jackūnas.
S. Lampickas sukūrė savąją Tūlą – iš medžio, bet su tomis pačiomis atpažįstamomis alyvų kekėmis ir iš rankų krintančiomis širdimis.
Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomono Zalmano, didžiausio XVIII a. išminčiaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę.
Dailėtyrininkė prof. dr. G. Jankevičiūtė pasakoja, kuo L. Strioga unikalus kaip modernistas ir kuo jo kūryba praturtina Lietuvos dailę.
Dailės istorikė G. Jankevičiūtė: su R. Kvinto skulptūromis galima sugyventi netgi jų nemėgstant.
Senamiestyje, jaukiame kiemelyje tarp vijoklių, prisiglaudė šviesaus atminimo R. Kvinto sukurta skulptūra L. Cohenui.
MO muziejaus sodelyje želdynų apsuptyje įsikūrę mūsų laikų skulptūros grandų – P. Mazūro ir K. Jaroševaitės – darbai.
Mėsinių ir Ašmenos gatvių sankryžoje, buvusioje Didžiojo žydų geto teritorijoje, stovi atminimo ženklas Cemachui Šabadui.