Sodas prie Krūčiaus

Pradeda želti laukiniai česnakai, garšvos ir dilgėlės. Ir pernykštė varnalėšos šaknis dabar labai gera.

Pavasariai mūsų krašte būna labai nevienodi.

Sausis šiemet labai permainingas – ir šalčio yra, ir pūgų, ir atlydžių.

V. Vaitkevičiaus knyga „Neris“ yra tarsi didelis geras akmuo iš mūsų pirmykščio daržo, kuris buvęs ir dosnesnis, ir gražesnis.

Prie Sereikiškių parko vartų kažkas iš tų revoliucingų vaidintojų prabėgom sustabdo mane ir klausia: gal tamsta iš Musteikos kaimo?

Peržydėjo didieji debesylai, nubluko tie iškilmingiausi, ryškiausi vasaros žiedai. O vakarais jau skraido šikšnosparniai.

O ką žmogui daryti, jei jis gimė Sibire arba per jo tikrąją tėviškę ištempė aukščiausios įtampos elektros laidus?

Kieme jau striksi baltoji kielė. Kaip smagu pasisveikinti su ja, pakalbinti tais pačiais žodžiais kaip ir pernai.