Sodas prie Krūčiaus

Jau peržydėjo, visai pražilo blindžių žiedynai. Bitės dabar dūzgia prie gelsvų trapiojo gluosnio žirginių.

Seniau kaimo vaikai, būdavo, ir šaukia, ir bėga, ir kūliais vartosi su parskrendančiu gandru besisveikindami.

Vakar visą dieną snigo. Ir šiandien dangus niūrus. O per tuos šviežius sniegynus, rodos, atsėlina pavasariui nebūdinga melancholija.

Europos gyventojas niekur negali pasislėpti nuo vorų, kad ir kur tu būtum, voras ar voriukas yra ne toliau kaip už trijų metrų.

Gamta visą laiką kuria, eksperimentuoja ir mokosi, o žmogus taip pat gali būti pažinimo šviesos apšviestas.

Spalvingos dabar ir obelys, ir trešnės, ir kriaušės.

Miškininkų diena. O mano Sode prie Krūčiaus iš tolo raudonuoja ir gelsvuoja visokie obuoliai.