Stepas Eitminavičius

Žydėjimas, žydėjimas – kurie vaizdai, kurios emocijos nuguls dvasinėse saugyklose?

Tikiu, kad ir dabar yra žmonių, kurie kartais ką nors pasižymi įvairiuose lapeliuose nelabai suvokdami, kodėl tai daro.

Ar bus įdomi mūsų pirma kelionė?

Kodėl ne snaigės, o žydėjimas? Nežinau. Tik turiu prisipažinti, kad jau prieš dešimtmetį atidaviau vasarį poetui Antanui Masioniui.

Mano sūnus gimė 1985 m., būtent tais metais pasirodė „Priešaušrio vieškelių“ abi dalys.

Ūla, Baly, Vakari, jūs taip neskubėkite – juk aš senelis, nespėju.

Įdėmiai skaitau profesorės Viktorijos Daujotytės knygas – vis ką nors pasižymiu, vis iš naujo atsiverčiu kai kuriuos puslapius.

Kiekvienas iš savo kasdienybės prisimintų ne vieną mintį, kai užsimojama kategoriškai, kai mėginama sumenkinti, kai norima pasigirti.