Šv. Ambraziejus

Abu jautėsi netinkami kunigystės luomui ir iš visų jėgų stengėsi studijuoti Bažnyčios tėvų raštus.

Amb­ra­zie­jus su­ži­bė­jo la­biau kaip ap­dai­rus ir iš­min­tin­gas ben­druo­me­nės va­do­vas, o ne kaip te­olo­gas.

Paveikslo centre matomas šv. Laurynas tiesia savo dešinę ranką ir galvą į dangų, iš kurio pro nakties tamsą krenta dangiška šviesa.

Tavo rankose mano mintys, „liežuvis“, kuriuo garsinu Tavo vardą, o kartais ir apkalbu artimą, mano gyvybės siūlas ir galutinis likimas.