Šv. Juozapas

Jis niekada neleido nežinomybės baimei jo suparalyžiuoti.

Su Dievo Dvasios pagalba galima labiau matyti, regėti širdimi ir visa atlikti, daryti pasikliaujant, vadovaujantis Dievo meilės įkvėpimais.

Evangelijose Juozapas pasirodo kaip tvirtas, narsus, darbštus vyras, tačiau viduje labai švelnus, ir tas švelnumas nėra silpnojo dorybė.

Tą dieną, kai Bažnyčios pastoracijai neužteks dvasininkų, ar būsime parengę pasauliečius tęsti pastoracinį darbą?

Tėvų džiaugsmas ir nuostaba atradus sūnų Šventykloje sėdintį tarp rabinų kaip lygų su lygiu, jiems dar kartą primena kas yra Jėzus.

Erodas trokšta atimti kūdikio Jėzaus gyvybę. Pirmąkart blogis priartėja, ir Juozapas turi veikti.

Juozapas susiduria su bejėgiškumo ir netikrumo jausmu. Bet jis žino, kad Tėvas tikrai neapleis savo Sūnaus ir išgelbės Jį.

Juozapas mums parodo, kad atsakomybės prisiėmimas yra kelias, kuris neklaidina.