
Šventumo prisilietimas
Šventumo prisilietimas degina kaip liepsna, pereina kiaurai, skaudžiai, kaip spinduliuotė, sunaikindama maištinguosius kraujo kūnelius.
Šventumo prisilietimas degina kaip liepsna, pereina kiaurai, skaudžiai, kaip spinduliuotė, sunaikindama maištinguosius kraujo kūnelius.
Jeigu man prieš akis ūmai išdygtų tikras, neabejotinas autoritetas, nelygstamas ir visų pranašiausias asmuo, aš juk netekčiau laisvės.
Tinklalaidėje „Pirmas žvilgsnis“ – apie mūsų (ne)abejingumą šventiems dalykams ir stipresnės komunikacijos Bažnyčioje poreikį.
Karionė yr žmogaus gyvenimas. In patientia vestra possidebitis animas vestras.
Dvasinio vadovavimo pastovumas reikalingas, kad žmogus galėtų įleisti pasitikėjimo šaknis
Dievas nori, kad mėgautumės Jo duodamomis gėrybėmis – taip pat ir alkoholiu. Tačiau kaip jį vartoti teisingai?
Tikėjimas neapsiriboja dvasine plotme, o įkvepia tam tikrą tikrovės viziją ir įpareigoja konkrečiam veiksmui.
Šventumas yra galimybė, mums ją dovanoja Dievas, ir Jis mus veda į šventumą, į buvimą tikrai savimi, geriausiai kaip tik galiu būti.