Šventumas

Šventumo prisilietimas degina kaip liepsna, pereina kiaurai, skaudžiai, kaip spinduliuotė, sunaikindama maištinguosius kraujo kūnelius.

Jeigu man prieš akis ūmai išdygtų tikras, neabejotinas autoritetas, nelygstamas ir visų pranašiausias asmuo, aš juk netekčiau laisvės.

Karionė yr žmogaus gyvenimas. In patientia vestra possidebitis animas vestras.

Dvasinio vadovavimo pastovumas reikalingas, kad žmogus galėtų įleisti pasitikėjimo šaknis

Dievas nori, kad mėgautumės Jo duodamomis gėrybėmis – taip pat ir alkoholiu. Tačiau kaip jį vartoti teisingai?

Tikėjimas neapsiriboja dvasine plotme, o įkvepia tam tikrą tikrovės viziją ir įpareigoja konkrečiam veiksmui.

Šventumas yra galimybė, mums ją dovanoja Dievas, ir Jis mus veda į šventumą, į buvimą tikrai savimi, geriausiai kaip tik galiu būti.