Jidiš literatūros tyrinėtoja G. Volbikaitė: „Kaunas nėra joks „lietuviškas“ miestas, kaip ilgą laiką buvo bandoma visuotinai įteigti“
Pasirodė tarpukario žydų autoriaus Kalmeno Zingmano knyga „Ant sraigtinių laiptų“, kurią išleido leidykla „Hubris“.
Karaimų mokykla Trakuose – švietimo ir bendruomenės susibūrimo vieta
Daugelį metų tai buvo religinė ir kalbos mokykla, tik XIX a. pabaigoje ji buvo performuota į bendrojo lavinimo mokyklą.
Rusijos pilietybę turinti vertėja M. Čepaitytė: jeigu tavyje – kelios tautos, tu to niekad negalėsi prarasti
Lietuvių kalbos mokytoja, filologė ilgą laiką gyveno Maskvoje, o dabar yra vilnietė.
Lietuvos pabėgėliai per Pirmąjį pasaulinį karą. Tautinės tapatybės ir nepriklausomos valstybės kūrimosi židinys
Nuo karo pradėta bėgti jau 1914-ųjų rugpjūtį. Karas palietė Lietuvos gyventojų ir valstybės kūrimosi istoriją.
Dramaturgas M. Ivaškevičius: meno funkcija karo metu – neleisti atsipalaiduoti ir užmiršti
Nuo karo Ukrainoje imama pavargti. Ir vis dėlto, pasak M. Ivaškevičiaus, pavargti – per anksti.
Bari Egizas – vienintelis dailininkas, priklausęs karaimų inteligentijai
Į Vilnių Bari Egizas atvyko 1938-aisiais ir apsigyveno Žvėryne.
Apie kitą tremties pusę. Pokalbis su kultūros istorike V. Davoliūte
Iš tikrųjų labai dažnai pamirštama, kad 1940-ųjų tremtys buvo daugiaetninės.
Tinklalaidė „Vilnius“. Senasis ir naujasis miestas
Pokalbis su menotyrininke Rasa Antanavičiūte ir istoriku Povilu Andriumi Stepavičiumi.