
Į Lietuvą sugrįžo svarbios etnografinės vertybės
Pusšimtis XIX–XX a. pradžioje lietuvių dievdirbių sukurtų šventųjų skulptūrų.
Pusšimtis XIX–XX a. pradžioje lietuvių dievdirbių sukurtų šventųjų skulptūrų.
Vita Babičienė audžia visų regionų rinktines juostas. Yra jomis aprūpinusi daugelį folkloro ir šokių kolektyvų.
Tik per moteris ateina į pasaulį žmogus ir tampa žmogumi, nes jos yra dvasinio grožio kūrėjos.
Klaipėdietė I. Ungaro – viena iš tų retai sutinkamų delmonų siuvinėjimo meistrių, perėmusi šią tradiciją iš savo prosenelės.
Verba, kaip ir pats meistras, turi tobulėti. O tradicija, esanti kraujyje, turi tęstis. Taip svarsto verbų meistrės Leokadija ir Olia.
„Reikia pakalti ir būti pakalusiam, kad ką nors sukurtum“, – sako kalvis S. Kronis.
„Senieji meistrai buvo žmonės, kurie turėjo kitą sielą. Jie viską darė su didele meile“, – sako Dzūkijoje gerai žinomas meistras.
Išliks ar neišliks kryždirbystės tradicija, bus ar nebus reikalingi dievdirbiai – priklauso nuo daugelio dalykų.
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!