
Pramintomis pėdomis – tikėjimo žmonėmis ir gyvenimo grožiu link
A. Katilienė kasdien keliauja savanorystės keliu, fotografuoja kultūrinius renginius, socialiniuose tinkluose rašo tikėjimo tema.
A. Katilienė kasdien keliauja savanorystės keliu, fotografuoja kultūrinius renginius, socialiniuose tinkluose rašo tikėjimo tema.
Manau, kad siūlyti taiką be jokių sąlygų yra labai ideologiška. Labai lengva skelbti pacifizmą, kai gyveni NATO šalyje ir jautiesi saugus.
Ukrainos pamatai stipresni, turi gilią prasmę, todėl ir stabilesni, gilesnio lygmens.
Šv. Velykų šventimas yra ne laikinas pabėgimas nuo žemiškosios tikrovės problemų, bet nepalaužiamo tikėjimo skelbimas.
Stengiuosi neužverti savo akiračio, žvelgti į pasaulį plačiau, pajusti, suprasti, kaip grožį suvokia aplink mane esantys įvairiausi žmonės.
Atsisakyti viso saugumo ir mestis į Dievo glėbį yra labai baisu. Bet tikriausiai nėra kito kelio tapti vaiku, savyje talpinančiu Tėvo širdį.
Jeigu palydėtojas apsiribos bendruomeniškumo kūrimu ir lyderyste, galimas daiktas, kad jis perduos tik save, o ne patį Kristų.
Konspiracizmą galima suvokti kaip religijos pakaitalą atkerėtame pasaulyje.