
Atleidimo didybė ir trapumas (II). Atleidimas ir atsiprašymas Dievo pusėje
Niekas neturi recepto, kuris leistų nededant pastangų atleisti ar atsiprašyti.
Niekas neturi recepto, kuris leistų nededant pastangų atleisti ar atsiprašyti.
Pokalbis su poetu, laimėjusiu turbūt visus Lietuvoje už poeziją teikiamus apdovanojimus.
Iš Biblijos mokyklos riedlentininkams Barselonoje grįžęs vaizdo įrašų kūrėjas Simonas Butkus savo įspūdžiais dalinosi XFM radijo laidoje.
Tai nepaprasta gydytoja akušerė-ginekologė, tiesiogine ir perkeltine prasme atsiklaupianti prieš užgimstančią gyvybę.
Šios gavėnios pradžioje girdžiu Viešpaties balsą: „Tu perplauksi šią jūrą, o aš lauksiu tavęs kitame krante.“
Aukoju, nes tikiu. Tai yra mano tikėjimas. Ir man jis – šventas. Ir nesvarbu jo forma, adresatas ir netgi rezultatas.
Kai žmogaus esminis veiklos tikslas – asmeninė gerovė, tada jo minčių, sprendimų orbita sukasi tik jo savanaudiško teisumo plokštumoje.
„Nemokėčiau gyventi be tikėjimo. Nenorėčiau. Būtų baugus, pavojingas, nesaugus ir beviltiškas pasaulis“, – sako Rimvydas Stankevičius.
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!