Tremties vaikai

Numatytų ištremti asmenų sąrašai yra suskaitmeninti ir prieinami viešai.

Ir Žemaitė, ir E. Karoblienė turėjo prigimtinį talentą pasakoti – aprašyti: jos abi aprašė tai, ką matė, kas rūpėjo, dėl ko skaudėjo.

Albina ir Joana – žinomos ne tik Pasvalio krašte, bet ir Lietuvoje filologės, kalbininkės, seserys.

Apie tremtį T. Kazakevičius kalba per 1946 m. vykdytas našlaičių pargabenimo ekspedicijas.

Buvo 1942 m. Kūčios. Ant narų sutinusiom kojom ir veidu, net akių nesimatė, gulėjo be sąmonės mano Motina.

Nevyriškas, vaikiškas liudijimas leidžia skaitytojui pažinti tremties aspektus, apie kuriuos dažniausiai nutylima.