Ugnė Gavelytė

Istorijų namuose pristatomoje naujoje parodoje apie Vilnių pasakojimai skamba čia įvairiais laikotarpiais gyvenusių vilniečių lūpomis.

Iš pirmo žvilgsnio neįspūdingas, nedidelis, tradicinis medinis dvarelis saugo daug autentiškų elementų.

Medinė architektūra – kaip tekanti upė, neišeinanti iš savo krantų, išlaikanti savo tradiciją, bet visą laiką truputį keičiasi.

Nuo šių dienų iki pirmojo miesto paminėjimo 1323-iaisiais įvairaus spektro vilniečių istorijos atspindi savitą jų ryšį su miestu.

Amžininkų yra sakoma: Steponas Batoras – daugiau negu karys, daugiau negu valdovas ir daugiau negu draugas.

2023 m. minime šv. Juozapato Kuncevičiaus gimimo dangui, arba kankinystės, 400-ąsias metines. Tai pirmasis unitas šventasis.

Tau paskutinis XVIII a. vidurio medinio dvaro reprezentacinio kiemo pavyzdys Lietuvoje.

Dabar pastatas atrodo skurdžiai ir varganai, bet anksčiau buvo labai gražus ir puošnus dvaras.