Umberto Eco „Pape Satàn aleppe: takios visuomenės kronikos“

Teisinga, kad tinklas leidžia pasireikšti ir tiems, kas nekalba protingų dalykų, tačiau kvailybių perteklius liejasi per kraštus.

Viena iš mūsų laikų visus (sprendžiant iš laikraščių) apsėdusių problemų yra vadinamasis „privacy“.

Istorija yra purvina ir klampi. Negalima to užmiršti, nes rytojaus katastrofos bręsta jau šiandien, apsimestinai taikiai.

Kaip įkurti ir išpopuliarinti naują laikraštį? Kaip paskleisti gandus, kurie taptų karščiausiai aptarinėjamomis naujienomis?

Visas pasaulis žavisi Umberto Eco romanais – įdomiu, įtaigiu siužetu ir autoriaus erudicija.

Kaipgi ta europietiška tapatybė atrodo, kokia ji yra dabar, 2012-aisiais? Sakyčiau, kad ji labai plačiai pasklidusi, tačiau sekli.