
Architektūros istorikas V. Petrulis: vertinti architektūrą žvelgiant į jos paviršių – paviršutiniškas užsiėmimas
Architektūros ir žmonių elgesio santykis yra be galo įdomi tema.
Architektūros ir žmonių elgesio santykis yra be galo įdomi tema.
Dėl savo mastelio, urbanistinės ir politinės reikšmės bažnyčia yra reikšmingiausias tarpukario Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdys.
Su architektūros istoriku V. Petruliu kalbamės apie problemas, kurias išryškino griaunama signataro Petro Rusecko vila Kauno Žaliakalnyje.
Pristatant tarpukario Panevėžį neretai akcentuojama, kad tai laikotarpis, per kurį miestas įgavo lietuviškos dvasios.
Per ganėtinai trumpą laiką tarpukario Marijampolė padarė neabejotinai didžiulį šuolį.
Retas kuris tarpukario Lietuvos apskrities centras turėjo tokią aiškią urbanistinę viziją kaip žaliojo miesto įvaizdį puoselėjęs Alytus.
Modernų rūbą įgyja ir miestelėnų pasididžiavimą kelia netgi tokie kasdienybės objektai kaip pirtis, kuri veikia iki šių dienų.
Ketvirtame XX a. dešimtmetyje Ukmergė tapo vienu iš sparčiausiai besivystančių Lietuvos miestų.
Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!